- REZERVUOTOS KELIO PLYTOS
- LAISVOS KELIO PLYTOS
100%
100%
9 - OJI SEKCIJA
10 - OJI SEKCIJA
Pasisakymai

Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas
Lietuviai yra vieninga tauta. Jų vienybė išryškėjo istorijoje – okupacijų metu, Baltijos kelyje, prie Televizijos bokšto. Tiesa, dar mumyse tvyro ilgalaikės sovietinės okupacijos dvasia, neleidžianti mums atsiskleisti. Bet tai yra laikina. Manau, pagrindinis tautą vienijantis akcentas yra praeities istorija (pagal V.Kudirką – „iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“) ir jaunimo ugdymas patriotizmo dvasia.

Visos dingusios ir su klaidomis plytos yra pergamintos ir iš naujo ir įmūrytos į skulptūrą. Dėkojame visiems prisidėjusiems.

Skulptūros „Laisvės kelias“ iniciatyvinė grupė

2010-04-27

Vienybės niekada nebūna per daug

BFL nuotr.

Dr. Zenonas Butkus, profesorius,Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas
Lietuva gana vieninga, nors vienybės niekada nebūna per daug. Dabar šalis susiskaldžiusi, ypač socialiniu požiūriu, ryški turtinė nelygybė, taip pat skiriasi pažiūros – vieni puoselėja idėjas, kiti kiša pragmatizmą. Būtent Baltijos kelias, simboliškai atnaujinamas po 20 metų, gali tautą vėl sutelkti. Juk prieš du dešimtmečius radikalios ir nuosaikesnės jėgos susivienijo, idant nutiestų grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Yra daugybė dalykų, vienijančių tautą. Turėtume, pavyzdžiui, vienytis vardan suirusios ekonomikos atkūrimo, svarbu sulaikyti Lietuvos afrikanizaciją – juk beveik nieko negaminame, tik vartojame. Ėjome į Europą, bet atsidūrėme Afrikoje. Taip pat svarbu apsaugoti Lietuvą nuo išorės poveikių, būtina išlaikyti natūralų politinį procesą, kitaip Lietuva išskys ir nepasinaudos galimybėmis, kurias atveria laisvos šalies statusas.

Tado Gutausko projektą vertinu palankiai, nes jis galėtų sužadinti pilietiškumą ir vienybę, padėtų atnaujinti išblėsusius ryšius su šiauriniais kaimynais, tikrais ir gyvybiniais mūsų sąjungininkais. Iki Baltijos kelio pasaulis dažnai Sąjūdį, Baltijos frontus vertino tik kaip kultūrines organizacijas, kaip gyvūnų globos draugijas. Būtent Baltijos kely Lietuva, Latvija ir Estija tapo valstybingumo siekiančiomis šalimis. Baltijos kelias žymi mūsų šalies įsitvirtinimą – ši rimta ir įspūdinga akcija privertė rimtai vertinti visas tris Baltijos šalis ir jų tikslus.

Plytų paieška


  • 21291. Lukas Tarutis, Kaunas
  • 21290. Kristupas Tarutis, Kaunas
  • 21289. DABRILŲ šeima, Kaunas
  • 21288. danutė jarašiūnienė, plungė
  • 21287. Alonso šeima, Čikaga / Vilnius
  • 21286. jonas kryžanauskas, Vilnius
  • 21285. A. A. Mackevičių šeima, Kelmė
  • 21284. Vladimir Petrunin, Vilnius
  • 21283. ONA BALANDIENĖ, VILNIUS
  • 21282. Vilhelmas Urbonas, Norvegija
  • 21281. Zelma Vindžegalskienė, Kaunas
  • 21280. Tadas Vindžegalskis, Kaunas
  • 21279. G.M.M. Lazauskų šeima, Kaunas
  • 21278. ČIČELIŲ šeima, VILNIUS
  • 21277. DONATAS KRASICKAS, VILNIUS
  • 21276. Jūratė Mickevičiūtė, Vilnius
  • 21275. BUZILIAUSKU šeima, Vilniaus raj. D. Riese
  • 21274. Janina Buinevičienė, Vilnius
  • 21273. Deimantas Buinevičius, Vilnius
  • 21272. JUSTINA ŽUKOVSKAJA, VILNIUS
  • 21271. Vilma Kriaučiūnienė, Kuršėnai
  • 21270. ARŪNAS ŠLEKYS, VASINGTONAS
  • 21269. Augustinas Masalskas, Vilnius
  • 21268. Aurimas Masalskas, Vilnius
  • 21267. U. IR M. NAVARSKŲ šeima, Utena
  • 21266. AUGUSTĖ ŠLEŽEVIČIŪTĖ, KAUNAS
  • 21265. Alfonsas A.L. Matiukas, Kaunas
  • 21264. TOMAS PETERIS, Klaipėda
  • 21263. VALDEMARAS PETERIS, Klaipėda
  • 21262. EDNA ERVYNA ŠLAKAITYTĖ, Tauragė
© 2010 m. Visos teisės saugomos.
Svetainę sukūrė: creation.lt